Dalyvauja: Mindrė (Folkloras, Vilnius), Pievos (Folkrokas, Rokiškis), Baltas Triukšmas (Patriotinis rokas, Klaipėda), Juodvarnis (Pagoniškas sunkusis metalas, Dusetos ), Luctus (Juodasis metalas, Kaunas), Tharaphita (Pagoniškas juodasis metalas, Estija). Vieta: Laisvalaikio namai "Nautilus"(Savanorių g.124, Kaunas) Kaina: 35lt. Bilietais prekiaujama : Rezistencijos ir tremties knygyne, Laisvės al. 39 (I aukštas). Kaunas. I - V 11:00-16:00 . Kiti miestai kur platinami bilietai: Vilniuje - 862037054, Klaipėdoje 862554355. Renginio diena bilietai gali brangti.

Ankstų sausio 24-osios, antradienio, rytą maždaug trys dešimtys kaukėtų ir ginkluotų smogikų bandė užpulti grupę jaunuolių šalia Sorbonos universiteto Paryžiuje. Užpultieji priklauso judėjimui „Jaunimas su Marin“ ir buvo atvykę prie universiteto platinti lankstinukų, kuriuose pristatoma Nacionalinio fronto vadovė Marin Le Pen.

Daugelis puikiai atsimename laikus, kai sovietų vadovėliuose „didžiosios Tėvynės“ istorija buvo pagrindinis istorinis naratyvas. Lietuvos istorijai skirtas tik detalės vaidmuo bendrame kontekste. Taip ugdyta „tarybinio žmogaus“ savimonė. Atitinkamai kurti istoriniai filmai, romanai ir apysakos. Dabartiniam jaunimui taip pat peršamas svetimas istorinis diskursas. Per politinio švietimo valandėles, iliustruojant gėrio ir blogio kovas, daugiau kalbama apie žydus ir žydšaudžius, nei apie partizanus ir stribus. Vėl – atitinkami filmai, atitinkami spektakliai, atitinkama literatūra. Sudaromas įspūdis, kad jokių lietuvių čia ir būti nebuvę – išskyrus žydšaudžius, už kuriuos dabar visa lietuvių tauta privalanti atgailauti. Lietuvos istorija – tik jos žydų istorija. Dar šiek tiek – lenkų.

Viena Norvegijos metalo grupė buvo užsipulta dėl islamą kritikuojančio dainos teksto po to, kai buvo nominuota apdovanojimui „geriausio metalo albumo“ kategorijoje. Grupė „Taake“ tapo viena iš penkių kandidačių prestižiniam Spellemann apdovanojimui – norvegiškam anglų Grammy analogui, nepaisant jos nepolitkorektiškos dainos, kurioje dainuojama „Pragaran, su Mahometu ir mahometonais“.

Nacionalizmas – tai dvasinės kūrybos aktas. Priklausomybės tam tikrai žmonių bendruomenei, savo dalyvavimo istorijoje suvokimas ir, kas svarbiausia, supratimas to, kad gyvenimo vertybės, kurios sutinkamos būtent šiame dalyvavime – tai dvasinio gyvenimo aktai. Mitai, apokalipsės, istorinės misijos, į kurias pretenduoja kiekviena tauta, neturi nieko bendro su ekonominėmis ar biologinėmis žmogaus gyvenimo pusėmis.š tiesų, slypinti dvasinėje plotmėje tauta gali turėti tik vieną paskirti – kurti dvasines vertybes visam pasauliui. Kitais žodžiais tariant, nešti kitoms tautoms savąjį universalumą. Dvasinėje hierarchijoje, kaip ir kitose hierarchijose, universalumas neatsiranda susijungus visoms dorybėms ar visiškos visų vertybių sintezės metu.

Radikalus imamas Abu Katada (Qatada), turintis šaknų Palestinoje ir Jordanijoje, laimėjo teismo procesą prieš Didžiąją Britaniją Europos žmogaus teisių tesime (EŽTT), praneša BBC News.Teismo nuosprendžiu britų valdžios sprendimas deportuoti imamą į Jordaniją pripažintas neteisėtu, kadangi ten jam gali grėsti kankinimai.

Jei kuri Europos nacija prisimins apie savo istorinę praeitį, kultūrą, tradicijas ir savo šalies tikėjimą – ji tuoj pat pajus pančius, tramdančius nacionalinius jausmus ir grubų svetimų jai „demokratijos“ jėgų spaudimą, siekiant pajungti valstybę tarptautinio bankinio kapitalo interesams. Naujametinis Vengrijos pavyzdys tai puikiai iliustruoja: Jungtinių Tautų Organizacijos narė (nuo 1955 m.), Pasaulio Prekybos Organizacijos narė (nuo 1973 m.), Pasaulio Banko ir Tarptautinio Valiutos Fondo narė (nuo 1982 m.), Europos Tarybos narė (nuo 1991 m.), NATO ir ES narė (nuo 2004 m.)

Sausio 13-ają keli Patriotai.lt redakcijos nariai dalyvavo Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) organizuotose eitynėse, skirtose 1991-ųjų kruvinojo sausio aukoms atminti. Eisena nuo Antakalnio poliklinikos prasidėjo šiek tiek po šeštos valandos vakaro. Įvairiais duomenimis, joje dalyvavo nuo 250 iki 300 žmonių: tiek įvairių patriotinių organizacijų atstovų, tiek pavienių sąmoningų lietuvių. Prieš pajudant dalyviai išsirikiavo į ilgą vorą, kurios priekyje išskleistos Trispalvės, LTJS vėliava, per visą eisenos ilgį suliepsnojo uždegti deglai.

Nuolatinis iškrypimų ir palaido gyvenimo būdo propagandos skverbimasis į visuomenės sąmonę, deja, jau tampa norma, ir netgi vis labiau įsigali. Jei pamenate, prieš keletą (galbūt 5-7) metų panašios rašliavos būdavo įmetamos neva juokais, atsargiai, lyg saugantis neigiamos visuomenės reakcijos. Pripratinus skaitytoją prie tokio lygmens, vėliau pereinama prie kito, jau kategoriškesnio – iškrypimai ir ištvirkėliškas gyvenimo būdas iliustruojamas vis gausesniais „realiais“ pavyzdžiais iš „pažangių vakariečių“ gyvenimo, amoraliam elgesiui propagandiniame straipsnyje jau priskiriama teigiama ar bent jau neutrali samprata.

Kaip jau tampa tradicija, patriotus, norinčius pagerbti sausio 13-osios aukas, kviečiame sudalyvauti atminimo eisenoje vyksiančioje Vilniuje, sausio 13 dieną. Eisenos dalyviai renkasi 17:30 prie Antakalnio poliklinikos (Antakalnio g. 59). Eisenos kolona link Antakalnio kapinių pajudės 18:00 valandą.