Jei kuri Europos nacija prisimins apie savo istorinę praeitį, kultūrą, tradicijas ir savo šalies tikėjimą – ji tuoj pat pajus pančius, tramdančius nacionalinius jausmus ir grubų svetimų jai „demokratijos“ jėgų spaudimą, siekiant pajungti valstybę tarptautinio bankinio kapitalo interesams. Naujametinis Vengrijos pavyzdys tai puikiai iliustruoja: Jungtinių Tautų Organizacijos narė (nuo 1955 m.), Pasaulio Prekybos Organizacijos narė (nuo 1973 m.), Pasaulio Banko ir Tarptautinio Valiutos Fondo narė (nuo 1982 m.), Europos Tarybos narė (nuo 1991 m.), NATO ir ES narė (nuo 2004 m.)