Ginčytis nematau prasmės, bet kartais matau prasmę gydyt. :) Gydymas pagal simptomus. Normaliam ligoniui užtenka parodyt jo ligą, o ligoniui su komplikacijom gydymas su tramdomaisiais. ;)

“apie lietuvybes ugdyma ne zodzio nerasiau” – leisiu sau priminti punktą, dėl kurio buvo putojamasi: Privalomo TAUTINIO ir PATRIOTINIO ugdymo bei LIETUVIŲ etnokultūros dėstymo įdiegimas visose Vilniaus savivaldybės žinioje esančiose mokyklose, visose ugdymo pakopose, pradedant nuo pirmos klasės mokinių. O dabar priminsiu putas: "Ir dar sakote, kad nenorite daryti is Vilnaius kaimo? Mano vaikas detu ant tokiu programu mokykloje. Jus pamirsote, kas yra Vilnius. Taigi, verciau liskite i sodzius ar kitus miestelius, bet Vilniu palykite ramybeje - jis turi savus desnius, savo gyvenimo buda ir savo istorija. ir ta istorija man svarbesne nei kokios etnografines pasakaites." DAR aiškiau reikia? Apie “runkelizmą”: “Bet as nedejau lygybes zenklo tarpp lietuvybes ir runkelizmo” - hm, pažiūrim: a) "Galu gale nenoriu matyti Vilniaus kaip grynai lietuvisko miesto su daugybe vadinamuju runkeliu, provincialu ar lietuviu,kuriems galima pritaikyti poskao " lietuvis lietuviui - vilkas". b) "Mum nusisikti buvo ant to, kad kai atvaziuodavo is Kauno moksleiviai.studentai, ir aiskindavo mum, vietiniams, kad mes tokie ir anokie, atseit, nelietuviai. Ranka numodavome ir mandagiai pasakydavome - grizkite i savo sodziu mum neaiskine.”] Tiek dėl to "lygybės ženklo". Toliau - importas. Aš matau stereotipus: lietuviai – runkeliai, o importiniai – “isilavine, veiklus, ambicingi, inicatyvus zmones”. Bandymais daryti išlygas patikėsiu, kai nors vieną gerą žodį apie lietuvius išgirsiu – kol kas dar tarp ditirambų importiniams ir lietuvių žeminimo to nepastebėjau. Beje, kalbant apie nepagarbą lietuviškumui – čia demonstruojama lietuvių kalbos rašyba yra to dalis. Antra vertus, gal “čystakrovnas litovcas” elementariai tos rašybos nemoka? “Noriu matyti vilniuje miestietiska dvasia, kurybiskuma. Kodel is provincijos ar kitur atvaziave jauni zmones neretai (ne apiie visus kalbu, ginkdie) elgiasi prieisngai, tarsi kaimo ereliai kaimo sokiuose, dedasi pagyvene pora metu Vilniuje miestieciais, nors elgesys primena gatvinius?” – a) miesčioniškas šovinizmas – “mes, tikri miestiečiai” vs. “atsilikę provincialai”; iš to išplaukia b) stereotipai – vietinių “marozų” daugiau, negu užtenka, bet už visas nesąmones atsakingi “kaimiečiai provincialai”. Juk litovcai - ko iš jų norėt? :) “Atleisk, bet as i miesta ziuriu miestiecio akimis ir jei tas atlietuvinimas pasireiskia provincializmu - tas man nepatinka.” – Konkrečiau? Kad Vilniuje gyvenantys lietuviai žinos, kas jie tokie, o kitataučiai – kur jie gyvena ir kokia tauta sukūrė mūsų valstybę (LR Konstitucija, 2 straipsnis)? Jei miestas lietuviškas – tai jau ne miestas, o provincija? Matai, ne visiems – miestietis = kosmopolitas miesčionis, dėjęs ant savo (nors šiuo atveju – gal ir ne savo (ar apskritai ant bet kurios)?) tautos. “jau geriau man indai ar turkai, kuriuos gatveje sutikes nebijosiu praeiti pro sali su vaiku, negu tokie lietuviai,kurie pamate mano telefona, uzpultu mane su vaiku” – vėl tendencingumas – “inteligentiški importiniai” vs. “urlaganai litovcai”. Tą liudija geležinė statistika - jei gavau į galvą nuo kažko iš 84 proc. populiacijos, bet negavau - nuo kažko iš 0,01 proc. gyventojų (čia su sąlyga, jei apskritai tas incidentas neišgalvotas), reiškia, tie 84 proc. yra runkeliai-kaimiečiai-banditai, o tas 0,01 proc. - intelektualai-kultūringieji-geriečiai. “Ne veltui rasiua apie issilavinima. Be jokio siuo metu -ne krust. tas pats galioja, o gal net labiau, ir emigrantams, tad Lietuvoje nesusirnks tokiu, kaip Vokietijoje. Man rupi pazanga. ir je ta pazangos gali pamokyti kitos tautybes mzogus, tai gerai, mokykimes.” – Būtų įdomu išgirsti pavyzdžių, kur šiuo metu kritinę imigrantų masę sudaro “išsilavinę ir inteligentiški” importiniai? Kur matote tendencijas, kad Lietuvos verslininkai orientuojasi į tų pačių “išsilavinusių ir inteligentiškų” importą? Kuo remiantis teigiate, kad “Lietuvoje nesusirnks tokiu, kaip Vokietijoje” (pvz., o gal čia nusės tie, kurie neišsimokės už vietas Vokietijoje)? Šiaip, klausimas pamąstymui. Dar vienas įdomus teiginys: “ta pazangos gali pamokyti kitos tautybes mzogus” – moko mus, moko – ir lenkai, ir žydai, ir rusai moko, ir vietiniai mankurtai neatsilieka. Priešingai negu tamsta, aš negalvoju, kad lietuviai yra “atsilikę kaimiečiai”, kuriuos sušokusi krūva importinių turėtų mokyti “ta pazangos”. P.S. Išmok lietuviškai rašyti, "n-tosios kartos vilnieti" :) Apibendrinant, galima teigti, kad aukščiau aptarti "senu vilniečiu" pasivadinusio individo komentarai rodo: a) panieką lietuviams ir lietuviškumui (litvinai - chamai-kaimiečiai), b) kitataučių ir kosmopolitizmo apskritai aukštinimą ("intelektualai importiniai vs. tuos pačius chamus-litvinus"), ir c) baimę dėl galimo "per didelio" Vilniaus sulietuvėjimo (šito individo požiūriu - "suprovincialėjimo ir sukaimėjimo"). Bent jau mano akyse, tie punktai atspintdi tiek šio veikėjo tautybę (tikrą ar įsivaiduojamą), tiek politines pažiūras. Iš kitos pusės, gal ir gerai - žinom, kokios faunos būna :)