Berlyno vidaus reikalų senatorius Erhartas Kiortingas (Koerting) apkaltino Turkijos valdžią tuo, kad ji priešinasi savo migrantų integracijai į Vokietijos visuomenę, praneša „Berliner Morgenpost“.

„Mes patiriame sunkumus integracijos procese, nes Turkijos valdžia jaučiasi politiškai atsakinga už turkus, gyvenančius Vokietijoje, ir kišasi į jų reikalus“, – pažymėjo Kiortingas. Pasak jo, Turkijos valdžia į Vokietijoje gyvenančius migrantus vis dar žiūri kaip į savo šalies piliečius. „Taip netinka“, – pridūrė senatorius.

Patvirtindamas savo žodžius, Kiortingas nurodė dviejų metų senumo įvykius: Turkijos ministras pirmininkas R. T. Erdoganas nedelsdamas atvyko į Vokietiją po to, kai gaisro metu Liudvigshafene žuvo devyni išeiviai iš Turkijos. Premjero kalba, tuo metu pasakyta prieš 20 tūkstančių turkų migrantų Kiolne, pasak Berlyno senatoriaus, taip pat mažai prisidėjo prie integracijos proceso.

Kaip pažymėjo Kiortingas, Berlyne gyvena 80 tūkstančių turkų, kurie jau integravosi, tapdami Vokietijos piliečiais, tačiau be jų dar yra 140 tūkstančių išeivių iš Turkijos, kurie tebesaugo Turkijos pasus.

Šiemet Berlyno institutui paskelbus kasmetinio oficialaus demografinio tyrimo duomenis, paaiškėjo, kad turkai, kurių Vokietijoje yra beveik 3 milijonai, atsidūrė pačioje Vokietijos tautinių grupių sąrašo apačioje pagal integracijos laipsnį. Kaip nurodo vokiečių dienraštis „Spiegel“, daugelis turkų, praeityje atvykę tik laikinai dirbti, niekad ir neketino tapti Vokietijos visuomenės dalimi – jie planavo užsidirbti pinigų ir po kelerių metų grįžti namo. Vis dėlto darbininkai neišvažiavo, tačiau jų nuostatos dėl integracijos taip ir nepakito.

Pagal lenta.ru ir spiegel.de