Vašingtone jie žygiavo siekdami atgauti atimtas pilietines teises. Jie skundėsi rinkėjų bauginimu balsavimo apylinkėse. Jie reikalavo rasinį pasididžiavimą propaguojančių etninių studijų programų. Kai kurių nuomone, jie yra naujasis Amerikos rasinės priespaudos veidas – o jų pačių veidai yra balti.

„Anksčiau buvę privilegijuoti, staiga baltieji tapo naujosiomis aukomis,“ – sako Čarlzas Galageris (Gallagher), Pensilvanijos La Salle universiteto sociologas, tyrinėjantis rasines baltųjų nuostatas. Jis apstulbo aptikęs, jog pastarieji vertina save kaip mažumą: „Atsirado suvokimas, kad baltieji jau nebeturi nei galios, nei daugumos. Tai naujoji mažuma.“

Vis daugiau baltųjų amerikiečių elgiasi kaip priespaudą patirianti mažuma. Pasak mokslininkų ir politikos apžvalgininkų, jie perima puolamos mažumos žodyną ir taktiką.

Tyrinėtojai ir apžvalgininkai išskiria tokius rasinės įtampos požymius:

- Nauja Viešojo religijos tyrimų instituto (angl. Public Religion Research Institute) atlikta apklausa parodė: 44 procentai amerikiečių mano, jog diskriminacija baltųjų atžvilgiu yra ne mažesnė nei juodųjų ir kitų mažumų atžvilgiu. Apklausos duomenimis, taip manė 61 procentas Arbatėlės rėmėjų (Tea Party – konservatyvus politinis amerikiečių judėjimas – vert. past.), taip pat 56 nuošimčiai respublikonų ir beveik tiek pat – baltųjų protestantų.

- Vis daugiau aukštųjų mokyklų siūlo baltųjų studijas (angl. Whiteness Studies), šiems stengiantis apsiprasti su mintimi, kad, vieno apžvalgininko žodžiais, jie tapo „dauguma, kuri pavirto į mažumą“.

- Teksaso valstijoje neseniai susikūrė Buvusios daugumos asociacija lygybei (angl. Former Majority Association for Equality), mokanti koledžo stipendijas nepasiturintiems baltiesiems vyrams. Kolbis Bohananas (Bohannan), grupės prezidentas, tvirtina, kad baltieji vyrai neturi tokių galimybių gauti stipendiją kaip mažumų atstovai: „Jie jau tikrai nebėra dauguma,“ – sako jis.

- JAV Gyventojų surašymo biuras prognozuoja, kad iki 2050-ųjų baltieji taps mažuma. Tokios prognozės, o kartu ir baltiesiems skaudžiai kirtusi ekonominė krizė, skatina įvairias baimes.

- Žymus konservatyvių pažiūrų laidų vedėjas Rašas Limbo (Limbaugh) tvirtina, kad respublikonai yra „priespaudą patirianti mažuma“, kuriai reikia „pilietinių teisių judėjimo“, nes jos nariai savo noru sėdi „autobuso gale“ ir „bijo vandens laistymo žarnų ir šunų“.

- „Fox“ televizijos laidų vedėjas Glenas Bekas (Beck) vadovavo žygiui Vašingtone (jame dalyvavo daugiausia baltieji), kuriuo buvo siekta „atstatyti garbę“. Prezidentą Obamą Bekas yra pavadinęs rasistu, jaučiančiu „didžiulę neapykantą baltiesiems ir baltųjų kultūrai“. Vėliau jis sakė dėl šios replikos apgailestaująs.

- Konservatorių žiniasklaida praėjusią vasarą skelbė apie 2008 metų rinkimų metu kilusius incidentus, kai Naujosios juodųjų panterų partijos (angl. New Black Panther Party) aktyvistai baugino rinkėjus balsavimo apylinkėse. Šie tvirtinimai niekada nebuvo įrodyti.

Įsitikinimas, kad daugelis baltųjų amerikiečių jaučia įtampą dėl savo rasės, nėra naujas. Tačiau mūsų dienomis šias baimes maitina dar ir ekonominiai sunkumai, sako Timas Vaisas (Wise), knygos „Baltas kaip aš“ autorius.

Jis teigia, kad krizė skaudžiai kirto darbininkų klasei priklausantiems baltiesiems – tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Daugelis baltųjų amerikiečių gyveno manydami, kad jei sunkiai dirbs, galiausiai jiems bus atlyginta. Tačiau dabar vis daugiau pastarųjų stovi eilėse darbo išmokai gauti kartu su „tais žmonėmis“, tvirtina Vaisas.

„Pirmą kartą nuo Didžiosios depresijos laikų baltieji amerikiečiai susidūrė su tokiu finansiniu netikrumu, prie kurio nebuvo pratę,“ – sako jis. „Tai nėra tokia didelė naujiena juodiesiems ir rudiesiems.“

Iš dalies ekonominis nesaugumas ir paskatino Kolbį Bohananą įkurti Buvusios daugumos asociaciją lygybei. Asociacija penkiems nusipelniusiems baltiesiems vyrams moka 500 dolerių stipendijas, nes šie negali pretenduoti į stipendijas, skirtas tik moterims ir mažumoms, sako Bohananas.

„Gyvendamas Amerikoje, nuolat girdi apie vieną ar kitą mažumą, tačiau šis žodis niekad netaikomas baltiesiems amerikiečiams. Tokių stipendijų iki mūsų nebuvo.“

Bohananas teigia, kad jo įkurta grupė nesivadovauja rasizmu ir nepriims aukų iš neapykantos organizacijų. „Mes nepropaguojame rasinės netolerancijos,“ – sako jis. „Mes tik stengiamės padėti koledžų studentams, kurie – taip jau nutiko – gimė balti.“

Rasinė įtampa pastebimesnė tarp vyresnio amžiaus baltųjų, sako Vaisas. „Idėja, kad netenkame savo šalies, yra ganėtinai tolima trisdešimties nesulaukusiam žmogui. Jie neprisimena šalies tokios, apie kokią kalba jų tėvai.“

Baltiesiems nustojus būti „norma“, vis daugiau jų griebiasi knygų ir kelia klausimą, apie kurį retas kuris galvojo anksčiau: ką reiškia būti baltuoju?

Baltųjų studijos pavieniuose koledžuose ėmė rastis  XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. Dabar tokios programos dėstomos jau ir, pavyzdžiui, Viskonsino bei Jutos universitetuose. Studijų metu tyrinėjama, ką baltumas reiškė įvairiais JAV istorijos laikotarpiais.

Tuo tarpu konservatyvus pokalbių laidų vedėjas Krisas Plantas (Plante) tvirtina, jog baltųjų rasinės įtampos tėra kairiųjų sugalvota dūmų uždanga. Pasak jo, pastarieji šaukia apie rasizmą, kad išvengtų kritikos Obamos vyriausybei. Jis pridūrė, kad laidų vedėjo ir demokratų šalininko Džono Stiuarto (Stewart) surengtame mitinge, kuris turėjo būti atsakas koservatoriaus Gleno Beko žygiui, minia buvo „tokia pat balta, tačiau niekas per žinias nesakė, kad Stiuarto šalininkai buvo daugiausia baltieji.“

Visas straipsnis: edition.cnn.com