Nuolatinis iškrypimų ir palaido gyvenimo būdo propagandos skverbimasis į visuomenės sąmonę, deja, jau tampa norma, ir netgi vis labiau įsigali. Jei pamenate, prieš keletą (galbūt 5-7) metų panašios rašliavos būdavo įmetamos neva juokais, atsargiai, lyg saugantis neigiamos visuomenės reakcijos. Pripratinus skaitytoją prie tokio lygmens, vėliau pereinama prie kito, jau kategoriškesnio – iškrypimai ir ištvirkėliškas gyvenimo būdas iliustruojamas vis gausesniais „realiais“ pavyzdžiais iš „pažangių vakariečių“ gyvenimo, amoraliam elgesiui propagandiniame straipsnyje jau priskiriama teigiama ar bent jau neutrali samprata. Dar vėliau, skaitytojui pripratus prie šio „antibiotiko“, kartelė keliama gerokai aukščiau – iškrypėliškas gyvenimo būdas ir ištvirkimai pateikiami tik teigiamoje plotmėje, kaip progresyvus ir skatintinas gyvenimo būdas, kaip „tolerancijos“ visuomenėje apraiška. Siekiant iš piršto (ar šiuo atveju – galbūt ir kito organo) laužtus teiginius priartinti prie tikrovės, nevengiama pasitelkti „mokslinius tyrimus“, kurių iš tiesų niekas nedarė, „visuomenės apklausas“, kurių niekas nevykdė, ir taip toliau.

Nuolat kalbama apie „toleranciją“ ir „žmogaus teises“, karts nuo karto lietuviškoje žiniasklaidoje pasirodo pranešimai iš užsienio, kurioje Lietuva piešiama kaip itin netolerantiška, homofobiška ir kitokia „-obiška“ ir „anti“ šalis. Dar daugiau – jau pradėta taikyti baudžiamoji atsakomybė pagal galimai Konstitucijai prieštaraujantį BK 170 straipsnį ir už visiškai elementarius komentarus iškrypėlių atžvilgiu. Pavyzdžių, kuriuos skambiai aprašo lietuviška žiniasklaida, – daugiau nei apstu.

Ir kaip gali į tokį nuolatinių psichologinių atakų srautą reaguoti jaunas, sąmoningas, tačiau dar pakankamai nesubrendęs žmogus? Žinoma, jis nenori būtu neigiama visuomenės dalimi, žinoma, jis nenori, kad jo šalis būtų apibūdinama tokiais neigiamais epitetais. Ir žinoma, jis nenori, kad jam už viešai pareikštą nepasitenkinimą iškrypimų propaganda būtų taikomas 170-as BK straipsnis. Štai čia, nori ar nenori, ir įvyksta virsmas. Dar jauno žmogaus, tačiau turėjusio tvirtas moralines nuostatas, dažniausiai įskiepytas šeimos ir tikėjimo, nuomonė palaipsniui keičiasi – iš pradžių atsiranda susierzinimas, vėliau – abejingumas moralinei tematikai, dar vėliau nejučiomis pradedama pasyviai (ar net aktyviai) pritarti tam blogiui, kuris vyksta aplinkui.

Tokia propagandos mašina šiandien užkurta ne tik suaugusiųjų pasaulyje – prie jos bandomi pratinti jau ir mūsų vaikai, nuo darželio (Gender loops programa ir panašios). Jau nebekalbu apie universitetus – ten, pasitelkiant feminizmui, radikaliai kairiosioms idėjoms ir ES globalistinėms organizacijoms keliaklupsčiaujančius dėstytojus, katedrų vedėjus, diegiamos ir dėstomos daug rimtesnės programos, nei pasaka „Apie du pi...“. Atleiskit, „ Apie du princus“.

Tokiai demoralizuojančiai visuomenę, destruktyviai veiklai, besidangstančiai „tolerancijos“ ir „žmogaus teisių“ sąvokomis, skiriamos didžiulės lėšos – neapsiimu tiksliai skaičiuoti kokios, tik pateiksiu pavyzdį, kiek skirta lėšų tik vienai organizacijai, – išvadas galima padaryti patiems. Štai „Tolerantiško jaunimo organizacijai“ Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministerija 2010 m. skyrė daugiau kaip 820 tūkst. litų ES paramos. Oficialus dokumentas (žr. punktą 1.9):
http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/smm/teises_aktai/SMM_V-1966.pdf

Ir kuo gi užsiima ta „tolerantiška“ organizacija? Ogi homoseksualizmo propaganda, atitinkamų idėjų plėtra ir įgyvendinimu Lietuvoje. Negana to, šios organizacijos nariai dieną naktį budi interneto platybėse, fiksuoja kitaip manančių ir homoseksualizmo plėtra nepatenkintų asmenų komentarus, perdavinėja tuos duomenis baudžiančioms institucijoms. Štai jums ir ES parama, nukreipta prieš visuomenės moralės normas.

Taigi, kas dar prieš keletą (5-10) metų visuomenei atrodė nepriimtina, dabar jau beveik tapo visuomenės norma. Ir tokios amoralios propagandos pasekmės ateityje bus labai skaudžios.

Jau dabar „tolerantiškose ir pažangiose“ ES šalyse palaipsniui įstatymiškai mažinamas vaikų amžius, kada jiems leidžiama turėti lytinių santykių su suaugusiais (ar atvirkščiai??). Štai Ispanijoje lytiškai santykiauti leidžiama su vaikais, kuriems sukako 13 metų. Olandijoje priimtas įstatymas, kuris iš esmės leidžia suaugusiam turėti lytinių santykių su vaikais, jei jiems sukako bent 12 metų (Olandijos baudžiamojo kodekso 244 straipsnis). Tiesa, kitame, BK 245 straipsnyje gana dviprasmiškai laviruojama tarp 12 ir 16 metų.

Tačiau žinomas olandas specialistas, nagrinėjantis lytinio vaikų išnaudojimo problemas, dr. Niko Van Der Grimbergas tokius dviprasmiškus savo šalies įstatymus apibūdina taip: „Kiek man žinoma įš praktikos, už lytinius santykiai su žmogumi, kurio amžius tarp 12 ir 16 metų, baudžiami įstatymu tik tokiu atveju, jei pateikiamas tėvų ar Vaikų apsaugos tarnybos skundas.“ ( http://www.juridischadvies-info.nl/artikel/id826-Relatie_met_een_minderjarige_mag_dat.html )

Toliau dar gražiau – štai Graikijoje prieš keletą dienų pedofilai oficialiai pripažinti neįgaliaisiais, jiems netgi bus skiriamos pašalpos. Iškrypėlių lobistai žengė labai rimtą žingsnį. Pagalvokime, kodėl Graikija, kodėl dabar? Ar įstatymas priimtas pačios Graikijos valdžios iniciatyva? Būčiau linkęs abejoti, ir štai kodėl. Pabandykime sugretinti šį liūdną faktą su dabartine itin prasta Graikijos ekonomine situacija ir jos valdžios atstovų pastarųjų dienų raginimais ES greičiau pasijudinti su žadėtomis išmokomis. Išvados peršasi pačios.

Žinoma, skeptikai gali teigti, kad štai Italijoje ir Ispanijoje panaši ekonominė situacija. Tačiau derėtų neužmiršti, kad tiek Italijoje, tiek Ispanijoje visiškai kita situacija religinėje plotmėje – nemenka
visuomenės dalis – katalikai, o ir Romos katalikų bažnyčios įtaka visiškai kita nei Graikijoje. Ledas paprastai laužiamas silpniausioje vietoje, o jau paskui – galima bandyti ir kitur.

Apie kokias tuomet „europines vertybes“ kalba mūsiškiai „tolerancijos šaukliai“ ir „žmogaus teisių gynėjai“? Ar aukščiau išvardinti faktai – vertybės, kurias reikia diegti mūsų visuomenėje, su šaknimis
raunant nusistovėjusias moralės normas? Jie tesugeba suokti apie liberalumą, demokratiją ir tas pačias žmogaus teises – sąvokos, kurioms priskiriamos prieštaraujančios moralei reikšmės.

Tikriausiai panašius įvykius matysime ir kitose šalyse, neaplenkčiau ir Lietuvos. Vyro ir moters santuoka ir toliau bus diskredituojama, o šalyse, kuriose valdžioje įsigalės sodomitai, bažnytinę santuoką veikiausiai iš viso skelbs už įstatymo ribų, kaip „varžančią žmogaus prigimtinę teisę gimti netikinčioje šeimoje“. Toliau bus plaunamos smegenys ir kalama į galvas, kad santuokos (apie lytinius santykius jau nė nešneku) tarp tos pačios lyties asmenų – socialiniu požiūriu geresnės, vertingesnės ir ilgalaikiškesnės.

Nebūkime naivūs ir negalvokime, kad jie tuo apsiribos. Įkalus į galvas šias „tiesas“, ateis eilė kitoms „tiesoms“ – tai palies ir mūsų vaikus. Vis aršiau bus brukama propaganda siekiant įteisinti  įvaikinimą tos pačios lyties „partnerystėse“, tikriausiai ateis laikas ir pedofilijos legalizavimui – tą akivaizdžiai rodo jau minėtas Graikijos pavyzdys ir kelis metus vykstantis pedofilijos skandalas Lietuvoje. Galimai šiuo skandalu psichologiškai ruošiama dirva panašiam įstatymui, kaip Graikijoje.

Ar pamenate, kokia buvo visuomenės reakcija ir požiūris į pedofilus tik po tragiškų įvykių Kaune? Ir tas požiūris dabar? Nemaža dalis visuomenės nejučiomis „perėjo“ į kitą lygį – jie nebežino kuo tikėti ir palaipsniui darosi abejingi pedofilijai, kaip reiškiniu apskritai. Pirmas
tikslas beveik pasiektas – sumaniai manipuliuojant viešaisiais ryšiais, juoda vadinant baltą, o baltą – juoda.

O kokie tolimesni tikslai? Belieka tik spėlioti. Kiekvienai šaliai pritaikomi savi metodai, atsižvelgiant į visuomenės požiūrį ir atmetimo reakciją vienam ar kitam negatyviam reiškiniui. Tą patį veikiausiai patvirtintų bet kuris viešųjų ryšių specialistas.

Ne veltui Vengrijos parlamentas už Konstitucijos pataisas taip aršiai puolamas tiek ES, tiek JAV homolobistų grasinant nebesuteikti Vengrijai paskolų – vengrai gana rimtai ir ilgam laikui apribojo galimybę įteisinti kitokias santuokas, nei vyro ir moters.

Nenustebins, jei kitas „lygių teisių kai kuriems“ paradas Lietuvoje šiemet vyks jau nebe gegužės, o, tarkime, liepos mėnesį – kad „reikalaujantys teisių“ nenušaltų iškištų padargų. Nebenustebins,
jei jame matysime nebe eiseną vien tik su vėliavomis ir transparantais, o panašų vaizdą, kaip atitinkamuose paraduose „pažangioje“ Vakarų Europoje: pusnuoges ar apsirėdžiusius latekso uniformomis žmogystas, išryškintomis atitinkamomis vietomis, vyrukus mosikuojančius iškištais padargais ir nešančius transparantus su užrašais „Equal? No – better than You! “. Šiuos vaizdus, žinoma, rodys tolerantiškiausios televizijos žiūrimiausiu laiku, kad matytų ir mūsų vaikai. Gausiai iliustruodami nuotraukomis ir itin teigiamai nušvies „populiariausi“ dienraščiai. Galbūt Lietuva gaus net pagiriamąjį laišką ar komentarą iš pačios H.Clinton? Ir tai bus laikoma pažanga, progresu ir dar bala žino kuo.

Ir jei nieko nedarysime, jei šiems mūsų nuomone negatyviems reiškiniams neprieštarausime visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis, nenustebkite vaikų darželio kalėdiniame renginyje išvydę tokį vaizdelį:

„– Sveiki, vaikučiai! Kalėdų senelio šiemet nebus. Būsiu aš –
Tolerantiškas jūsų draugas, – ištars saldžią šypseną nutaisęs gerų
akių dėdė, praskleidęs lietpaltį...“.

Nebandysiu įsivaizduoti, kokios dovanėlės jūsų vaikučiams bus tokio
dėdės maiše...