2012 metų kovo 11-oji, 15-oji ir 19-oji – trys datos, žyminčios žudynes Tulūzoje ir Montobane. Priminsiu, kad kovo 11-ąją žudikas nušovė Prancūzijos kariuomenės parašiutininką, kovo 15-ąją pasikėsino į dar tris parašiutininkus, iš kurių du žuvo vietoje, o trečiasis atsidūrė komoje, bei kovo 19-ąją surengė niekingą išpuolį prie privačios žydų mokyklos, kur buvo nušauti trys vaikai ir vienas vyras.

Praėjus kuriam laikui po išpuolių, galime iš šono pažiūrėti, kaip į šiuos išpuolius reagavo Prancūzijos žiniasklaida, politikai ir įvairių „vertybių“ gynėjai. Atrodo, Prancūzijos dešiniųjų šios reakcijos visiškai nenustebino, nes jie jau turi karčios patirties tokiose situacijose. Keletas pavyzdžių...

1980 metų spalio 3 dieną šalia vienos Paryžiaus sinagogos sprogo bomba. Išpuolio metu žuvo 4 žmonės, sužeisti 46. Kitą dieną įvyko stichinis kelių tūkstančių piliečių mitingas prie sinagogos. Spalio 7-ąją du šimtai tūkstančių žmonių dalyvavo eitynėse, kuriose taip pat pasirodė daug politikų iš įvairiausių partijų.

Nepraėjus nė valandai po išpuolio į žinių tarnybą paskambinęs asmuo pareiškė, kad atsakomybę už išpuolį prisiima Revoliuciniai nacionalistiniai fašistai – grupuotė, kuri susikūrė po to, kai vyriausybė rugsėjo 3-iąją uždraudė Nacionalinio ir europinio veiksmo federaciją (NEVF). NEVF – tai už nacionalsocializmą pasisakanti grupuotė.

Taigi, po išpuolio rengiami mitingai dažniausiai buvo nukreipti prieš dešiniųjų vyriausybę. Sionistų socialistų studentų komitetas organizavo eitynes, kuriose dalyviai šaukė, kad šalies prezidentas ir vidaus reikalų ministras – žudikų bendrininkai.

Tuo metu saugumo tarnybos buvo tvirtai įsitikinusios, kad NEVF neturi jokių techninių galimybių surengti išpuolį ir teikė pirmenybę Artimųjų Rytų pėdsakui. Vėliau Vokietija perdavė informaciją, kad išpuolį surengė iš Libano atvykusi penkių žmonių grupė.

Bylos tyrime dalyvavęs komisaras savo atsiminimų knygoje rašo, kad naujoji socialistų vyriausybė darė spaudimą, kad pirmenybė būtų skirtiama neonacių pėdsakų paieškai, o ne Artimųjų Rytų versijai. Praėjus metams po išpuolio NEVF saugumo skyriaus vadovas prisipažino, kad būtent jis anonimiškai paskambino žinių tarnyboms. Prisipažino ir tai, kad yra sionistas, infiltravęsis į NEVF.

1990-aisiais, naktį iš gegužės 8-osios į 9-ąją, Prancūzijos pietuose nusiaubiamos Karpantros miesto žydų kapinės. 34 paminklai rasti išversti arba sudaužyti, bet jokių antisemitinių užrašų ant jų nerasta. Be to, vandalai iš neužkasto karsto ištraukė lavoną ir jį pasodino ant šalia esančio kapo.

Tuo metu vyriausybei vadovavo kairieji, o šalies prezidento pareigas ėjo socialistas Fransua Miteranas. Nacionalinio Fronto populiarumas tuo metu buvo pradėjęs kilti, o jo vadovas Mari Žanas Le Penas gegužės 9-ąją dalyvavo Nacionalinės televizijos laidoje.

Pranešimas apie išniekintas žydų kapines supurtė Prancūzijos politinį gyvenimą. Sraigtasparniu į įvykio vietą atvykęs vidaus reikalų ministras pareiškė, kad dėl įvykio reikia kaltinti rasizmą, antisemitizmą ir netoleranciją. Į nuniokotas kapines suplūdo daugybė šalies politikų. Visą ateinančią savaitę buvo organizuojami mitingai prieš rasizmą ir antisemitizmą, viename iš jų dalyvavo ir šalies prezidentas. Tai buvo pirmas kartas, kai prezidentas sudalyvavo mitinge. Iš pradžių šis renginys buvo planuotas prie didžiosios sinagogos, nes žydų religiniai lyderiai nenorėjo, kad įvykiu pasinaudotų kraštutiniai kairieji, bet „paspaudus“ prezidentui mitingas perkeltas į tradicinę kairiųjų erdvę – Bastilijos aikštę.

Pirštu buvo rodoma į Nacionalinį frontą, o jo lyderis kalbėjo apie sąmokslą, nukreiptą prieš jo partiją. Kaip teigia tų laikų aukšto rango saugumo pareigūnas: „Miteranas pasinaudojo šiuo įvykiu, kad diriguotų kampanijai, nukreiptai prieš Nacionalinį frontą. Taip jis norėjo užkirsti kelią bet kokiai galimybei, kad Nacionalinis frontas susijungs su parlamente esančiais dešiniaisiais.“

Nors policija gavo prezidento nurodymą kaltųjų ieškoti Nacionalinio fronto aplinkoje, tačiau nusikaltimas taip ir liko neatskleistas iki pat 1996 metų, kuomet į policiją prisistatęs jaunuolis prisipažino dalyvavęs nusikaltime bei įvardijo savo bendrininkus. Paaiškėjo, kad nusikaltimas padarytas dėl antisemitinių paskatų. Jokių nusikaltėlių ryšių su Nacionaliniu frontu nebuvo rasta, juolab kad vietiniai Nacionalinio fronto lyderiai patys priklauso vietos žydų bendruomenei.

Bet grįžkime prie šių metų įvykių.

Sekmadienis, kovo 18-oji: Neonacių pėdsakas.

Prancūzai kelia klausimus dėl nužudyto kariškio Tulūzoje ir vėliau nukentėjusių per išpuolį Montobane. Pateikiama daugybė versijų: asmeninis kerštas, kontrabanda, teroristų iš užsienio išpuolis, siekis destabilizuoti visuomenę, antimilitaristinis išpuolis, rasistinis išpuolis – t.y., neonaciai. Būtent paskutinė versija tampa pagrindine, apie kurią kalba korporacinė žiniasklaida. Pabrėžiama, kad nužudytieji kariai buvo musulmonai, kilę iš Šiaurės Afrikos, bet nutylima, kad vienas iš jų yra berberas bei praktikuojantis katalikas.

Žiniasklaida ypač dažnai kartoja liudininkės pranešimą, kad žudikas turėjo tatuiruotę ant veido. O juk neonaciai ir tatuiruotės – neatsiejamas dalykas. Prisimenamas prieš keletą metų kilęs „baisus“ skandalas, kai spaudoje pasirodė nuotrauka su trimis kariais iš Montobano, iškėlusiais rankas šalia nacių vėliavos. Nuotraukoje matyti, kad vienas iš jų savo kūną papuošęs tatuiruotėmis.

Pirmadienis, kovo 19-oji: Aiškėja rasistinis ir antisemitinis pėdsakas...

Žudikas nužudo 3 vaikus ir mokytoją prie žydų mokyklos Tulūzoje. Žiniasklaida pradeda siautėti.

„Naujųjų filosofų“ lyderis Bernard – Henri Lévy parodo tinkamą gestą ir pateikia atsakymą „tautinės tapatybės gynimo kurstytojams“: „Niekas mūsų kultūrai, mūsų šalies dvasiai, jos didžiai istorijai nepadaro didesnės žalos už rasizmą, ir šį rytą – antisemitizmą.“

Pagrindinės televizijos apibūdina žudiką šitaip:
Europietiško tipo vyras – M6;
Mėlynos akys ir baltas veidas – TF1;
Baltasis mėlynomis akimis – France2.

„Ak, tie niekšai, mėlynomis akimis“, per Canal+ kala vinį Licra (Internacionalinė lygą prieš rasizmą ir antisemitizmą) vadovas Alain Jakubowicz. Jam padeda „SOS – rasizmas“ prezidentas: „Tai patys didžiausi rasistiniai įvykiai Prancūzijoje per pastaruosius trisdešimt metų.“

Prancūzijos žydų studentų sąjunga žygiuoja gatvėje, priekyje nešdama transparantą, kuriame galima perskaityti: „Prancūzijoje mes žudome žydus, negrus ir arabus“. Prancūzijos žydų institucijų atstovaujamoji taryba šią frazę pasirenka kaip pavadinimą vienam iš savo tinklalapio straipsnių.

Bouffet (Prancūzijos komunistų partijos lyderė), Bayrou (Demokratinio judėjimo prezidentas, kandidatas į Prancūzijos prezidentus), Lepage (žydų kilmės žaliųjų europarlamentarė, kandidatė į Prancūzijos prezidentus) varžosi tarp savęs ir pradeda vos ne naujų formulių konkursą: „prancūziškos tapatybės kurstytojai“, „neapykantos klimatas“, „įtempta atmosfera“, „netolerancija“, ir pasmerkia tuos, kurie „rodo pirštu, kuomet yra kalbama apie kilmę“ ir „skleidžia rasistines kalbas“. Santūrusis Mélenchon (europarlamentaras, Kairiųjų partijos kandidatas į Prancūzijos prezidentus) savo internetiniame Tweeter profilyje rašo apie įvykius Tulūzoje ir juos susieja su prancūzų rašytoju, sušaudytu už kolaboravimą su naciais.

Antradienis, kovo 20-oji: Dezinformacijos festivalis tęsiasi.

Moteris, perdavusi policijai vaizdo kamerų įrašus, pareiškia, kad „mes matome ryžtingą vyrą su šalmu, kuris atrodo labai efektingai nacistine žodžio prasme.“

Dienraštyje „Le Parisien“ kriminologas išdėsto savo įvykių versiją: „Aukomis pasirinkti trys vyrai, kilę iš Šiaurės Afrikos, dar vienas iš Karibų jūroje esančių salų, taip pat keturi žydai. Tai aiškiai rodo, kad greičiausiai nusikaltėlis yra rasistas, antisemitas ir turbūt susijęs su neonacistinėmis idėjomis.

Daugybė žiniasklaidos priemonių daro aliuzijas į Breiviką, pamiršdami priminti, kad norvegas yra sionistas, pasisakantis prieš bet kokį antisemitizmą.

Trečiadienis, kovo 21-oji: Staigmena – žudikas yra islamistas!

Satyriniai laikraščiai gerai pradeda dieną. „Le Canard enchaîné“: „Tulūzos žudikas yra nacis“. Kitame laikraštyje galima pamatyti Žano Mari Le Peno karikatūrą, kur jam priskiriami šitie žodžiai: „Antisemitinės žudynės Tulūzoje – tai rinkimų kampanijos dalis.“

Bet įvykiai paneigia visas šias išvadas: 3 valandą nakties policija pradeda Mahomedo Meraho, islamisto, kilusio iš Alžyro ir grįžusio iš kelionių Afganistane ir Pakistane, buto apsiaustį.

Tuo metu žurnalistas Nicolas Chapuis iš socialdemokratinės pakraipos leidinio „Nouvel Observateur“ savo socialinio tinklo profilyje komentuoja: „Kur**. Esu visiškai nusivylęs, kad tai ne nacis.“

Prancūzijos žydų institucijų atstovaujamoji taryba praneša, kad paaiškėjus naujiems faktams nuspręsta atšaukti tylią eiseną, kurią buvo numatyta surengti kovo 25 dieną Paryžiuje. Renginys turėjo vykti kartu su musulmonų lyderiais, su vietinių prancūzų pasmerkimo potekste. Taryba reziumuoja savo poziciją: „Vienareikšmiškai smerkiame Tulūzos įvykius, bet atsisakome bet kokių etikečių klijavimo.“

„Jokio smerkimo“ ir „jokio etikečių klijavimo“ – žodžiai, kurie sukasi ratu.

Spaudos kryptis keičiasi, nors dar vakar buvo skelbiama apie žydų vaikus ir iš Afrikos kilusius karius, o žudikas buvo pristatomas kaip „jaunas vyras“, „jaunas prancūzas“ ar „jaunas tulūzietis“.

Ketvirtadienis, kovo 22-oji: Emocijos ir pareiškimai, siūlantys suvaržyti laisvę.

Užsienio reikalų ministras išvyksta į Izraelį laidoti išpuolio prie žydų mokyklos aukų. Šalies prezidentas su 5 kandidatais į prezidento postą atiduoda pagarbą nužudytiesiems kariams.

Po smarkaus susišaudymo snaiperis nukauna Mahomedą Merahą.

Dar prieš karių laidotuves Nikolia Sarkozi pareiškia: „Visi asmenys, kurie nuolatos lankysis interneto svetainėse, propaguojančiose terorizmą ir neapykantą, bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn.“ Kaip teigia advokatas, kuris specializuojasi teisėje, susijusioje su internetu, nauja tvarka yra absurdiška, nes „asmenys, kurie lankosi teroristų svetainėse, supranta, kad yra stebimi ir jau seniai naudoja šifravimo programas, tokias kaip „Tor“ ar „VPN“. Galima pridėti, kad tokia tvarka prieštarautų ir asmeninės laisvės principams.

Tai kardinalūs pokyčiai kaltinimų sistemoje. Iki šiol prancūzų teisėje buvo baudžiami tik tie, kurie kuria ir platina, bet ne tie, kurie skaito. Advokato teigimu, tokie pareiškimai po tragiškų įvykių primena JAV, kur po rugsėjo 11-osios amerikiečių vyriausybė įdiegė labai stiprią interneto kontrolę, motyvuodama tuo, kad to reikia norint kovoti su terorizmu. Advokatas ypač pabrėžia riziką pereiti prie Kinijos ar Saudo Arabijos modelio, kur tūkstančiai tarnautojų garantuoja interneto cenzūrą.

Puolimas prieš internetą jau prasidėjo ACTA susitarimu. Remdamasi įvykiais Tulūzoje ir Montobane valdžia gali kėsintis į paskutinę laisvės zoną.

Penktadienis, kovo 23-oji: Mohomedas Merahas – ramus ir geras vaikinas?

Sisteminė žiniasklaida (RTL, Europe1, l’Express, Le Point, Le JDD, Le Télégramme de Brest, La Dépêche du Midi, Libération, Le Monde, Le Figaro) kuria islamisto žudiko portretą, kuriame jis parodomas kaip „ramus ir geras vaikinas“.

„Le Figaro“: „jaunas šaltkalvis, besidomintis motociklais ir futbolu, kaip dauguma jaunuolių jo rajone. Vertinamas kaip ramus, geras ir gerbiamas. Vienas jo artimųjų teigia, kad islamistas turi gero darbininko reputaciją.“

„Le Monde“: „jaunuolis, iš Tulūzos rajonų, angelo veidu, ir, kaip teigia jo buvęs advokatas, – „žavingo grožio.“

O gal jis tik „nedidelis“ chuliganas? Toks, kaip dešimtys tūkstančių jaunuolių imigrantų priemiesčiuose: autobusų daužytojas, kelių erelis, mobiliųjų telefonų ir motociklų vagis ir plėšikas, įpratęs grasinti visiems susidorojimu? Būdamas tik 23 metų, kaip „nedidelis“ chuliganas turi nemažą „nuopelnų“ sąrašą.

O KAIP LIETUVOJE?

Kadangi Lietuvoje nevyksta teroro aktai, kurių organizavimu būtų galima apkaltinti „neonacius“, tai masinė sisteminės žiniasklaidos ir „tolerantų“ isterija prieš nacionalizmą prasideda artėjant tautinėms šventėms. Atrodo, jau tampa tradicija po tautininkų eitynių jų dalyvius apkaltinti ką nors sumušus ar užpuolus.

Prieš kelis metus Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA) pieš kovo 11-ąją išplatino laišką, kuriame ragino užsieniečius per nepriklausomybės dieną nesirodyti mieste, kad netaptų piktų „rasistų ir nacistų“ užpuolimo taikiniu. Sutapimas ar ne, bet tais pačiais metais eisenoje dalyvavo ir vienas kitos rasės atstovas, kuris TJA atstovų prognozėms neišsipildžius nebuvo užpultas ir sumuštas. Skandalas neįvyko, nors ir kaip to laukė ir tikėjosi visokie TJA ar ŽTSI.

Praėjus dienai po 2009 metų kovo 11-osios eisenos Vilniuje buvo sumuštas ir apiplėštas nuosaikių kairiųjų pažiūrų istorikas Domininkas Burba. Ta proga „Naujoji kairė 95“ (NK95) judėjimo nariai surengė konferenciją, paskelbdami, kad D. Burbą „susekė ir sunkiai sumušė“ „skinai“, apsirengę uniformomis su jų organizacijos skiriamaisiais ženklais“. Pasak NK95, šis neišaiškintas chuliganizmo atvejis „byloja tikrąjį patriotizmu prisidengiančių neonacių braižą – smurto ir karo paskelbimą prieš išsilavinusią, tolerantišką ir žmogaus teises ginančią Lietuvos visuomenę.“

Tačiau praėjus porai metų išaiškėjo tiesa – „Naujosios kairės“ atstovai be skrupulų išnaudojo jų tuometinio bendražygio nelaimę savo politiniams propagandiniams tikslams. Domininkas Burba Patriotai.lt redakcijai pripažino, kad iki šiol neturi jokių įrodymų, kad anuometinis jo sumušimas ir apiplėšimas buvo įvykdytas dėl politinių motyvų. Taip pat jis išreiškė apgailestavimą, kad sutiko bendradarbiauti su kai kuriais televizijos žurnalistais, kurių profesionalumu tenka suabejoti.

2011 metų vasario 16-ąją Kaune keliems jaunuoliams apsižodžiavus su studentu iš Pakistano, žurnalistai tuoj pat ėmė skelbti apie „eisenos dalyvius“, sumušusius vargšą pakistanietį. Ir nors policija aiškiai pareiškė, kad jokio sumušimo nebuvo ir niekas netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, žurnalistai dar dažnai primena apie užpultą ir sumuštą pakistanietį po vasario 16-osios eitynių Kaune.

Šių metų eitynės Kaune taip pat neišvengė provokacijų ir „incidentų“. Prieš eisenos pradžią pasirodydavo keli kažkuo nepatenkinti kitos rasės atstovai, šalia kurių visada stovėdavo keletas jaunuolių su mobiliaisiais telefonais rankose, matyt, ketindami nufilmuoti „neonacių“ smurtą. Eitynių dalyviams džiaugiantis, kad eilinė provokacija nepavyko ir kad žurnalistai neturės prie ko prikibti, „Lietuvos ryto“ žurnalistas praėjus dienai prisiminė, kad žygeiviai ketino užpulti Davidą Katzą. Tiesa, žurnalistas nepaaiškino, kur jis įžvelgė tuos ketinimus.

Pasirodžius informacijai apie dar vieną mistinį „neonacių užpuolimą“, internete pradėjo rastis eitynių dalyvių komentarai, kad pats profesorius Katzas, kuris 13 metų pragyvenęs Lietuvoje taip ir neišmoko kalbėti lietuviškai, dar vykstant eitynėms įvairiai maivėsi prieš eitynių dalyvius, matyt, tikėdamasis sulaukti eitynių dalyvių dėmesio, kurį vėliau būtų galėjęs parodyti pasauliui savo tinklaraštyje „kaip Kaune atgimstantį baltaraiščių smurtą prieš žydus.“ Baisius jaunuolius, ketinusius „užpulti“ profesorių, galite pamatyti čia.

Tai, kad tą pačią dieną vykusiose tolerantiško jaunimo akcijoje, kuriai jos rengėjai neturėjo leidimo, dalyvavo antifašistais save laikantys jaunuoliai, kurie tuo metu buvo teisiami už „neonacio“ doktoranto Tado Kavolio sumušimą metaliniais strypais, žurnalistai kažkodėl nepastebėjo.

Kovo 11-ąją pasikartojo tas pats scenarijus. Eisenos metu, dėl profesionalių policijos pareigūnų veiksmų nepavykus anarchistų, Paleckio, NK95 ir panašių veikėjų provokacijoms, žurnalistai pranešė apie baisų „neonacių“ išpuolį, kuris įvyko jau eitynėms pasibaigus. Auka šįkart tapo muzikantas Viktoras Diawara, kuris teigė, kad prie Baltojo tilto jį užgauliojo keletas skustagalvių, kalbančių su rusišku akcentu. Iki šiol neaišku, kodėl muzikantas nesikreipė į policiją, juolab kai visi eisenos dalyviai yra filmuojami ir atpažinti skriaudikus nebūtų sunku.

Kaip ir reikėjo tikėtis, žurnalistai tuoj pat užpuolikus įvardijo kaip eisenos dalyvius, o „Lietuvos Ryto“ bulvarinis skaitalas Super.lt pranešė, kad muzikantas buvo užpultas net pačiose eitynėse. Tuoj savo nuomonę pareiškė ir liūdnai pagarsėjusio Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius. Kaip teigia šis žmogaus teisių gynėjas, kuris totalitarinio režimo metais dirbo teisėju, jei specialistai įrodytų, kad tokios eisenos skatina smurtą ir šiaip ksenofobiją – jas reiktų uždrausti. Tikriausiai reiktų suprasti, kad tie specialistai ir būtų iš ŽTSI, o ne teisėsaugos pareigūnai, nes pastarieji nuo 2009 metų, kuomet pradėtos legaliai rengti eitynės, jų organizatoriams niekada nėra pareiškę jokio priekaišto.

Jei sisteminės žiniasklaidos isterija paūmėja tik eitynių sezono metu, tai prieš „fašistinę“ Lietuvos valstybę kovojantys „antifa“ tuo užsiima ištisus metus. Ir nors didžioji dalis save vadinančių „antifašistais“ yra kairieji radikalai, pasisakantys prieš kapitalizmą ir oligarchus, jie mielai bendradarbiauja su ta pačia sistemine žiniasklaida. Puikus to pavyzdys – staigiai išpūstas ir vėliau taip pat greitai subliuškęs kariuomenėje tarnaujančių „neonacių“ skandalas, kuomet „antifa“ grupuotės neteisėtais būdais surinkta privačia informacija naudojosi „Lietuvos ryto“ televizija ir „žmogaus teisių gynėju“ save vadinantis Henrikas Mickevičius.

Po įvykių Prancūzijoje vietiniams „antifa“ „didvyriams“ perspausdinus „Lietuvos ryto“ (dez)informaciją apie tai, kad išpuolius Prancūzijoje galėjo surengti neonacis, tautinio jaunimo veikėjas Edmundas Girskis pasiūlė jiems eiti lažybų dėl tikrosios žudiko tapatybės. Anoniminiai „antifa“ nusikaltėliai sutiko... ir lažybas pralaimėjo. Tačiau lažybų sąlygų taip niekuomet ir neįvykdė.

Kas daugiau palaikys aklus kovotojus su „fašizmu“, velkant ant kupros toną anarchonihilistinės propagandos, jei ne bukas įsitikinimas savo teisumu?

 

Comments

Grippen

"sionistas, infiltravęsis į NEVF" - tokie niekšai gali infiltruotis ir į Lietuvos Tautininkų judėjimą. Turime būti budrūs ir demaskuoti juos anksčiau ne jie spės prikrėsti eibių judėjimui.

Budrys

Lietuviškai rašoma ir tariama berberai, o ne barberai. Berberai - tikrieji šiaurės Afrikos gyventojai, manoma kilę daugiausia iš senovės libių, kartaginiečių (finikiečių), numidų ir vėliau čia atsikrausčiusių germanų-vandalų. Spėjama, jog būtent dėl kartais pasireiškiančių germaniškų genų, tarp berberų pasitaiko žaliaakių ar mėlynakių. Arabai į šiaurės afriką atsikraustė per didįjį arabų žygį nešant netikėliams "tikrąją religiją" - islamą. Viskas, žinoma, vyko labai taikiai, o ne taip kaip per kryžiaus žygius. Arabai per savo taikųjį "mėnulio" žygį nusibastė net iki Prancūzijos, bet deja deja, tuometiniai prancūzai buvo fašistiniai radikalai-netolerantai-neliberalai ir jie atsakė smurtu į taikų musulmonų žygį ir tokiu būdu jį sustabdė. Tikri netikėliai tie senieji prancūzai. :)

Venedai

Venedai arba Vendai ar Ventai - ne iš germanų o iš baltų-lyvių žemių atklydę į Afriką trumpam (ne pilnam šimtmečiui) ir ten išnykę. Nes šaltiniuose minima upė Venta-Venda, už kurios juos nustūmė įsigalėję Kuršiai.

<p>Įrodymų turit, kad

Įrodymų turit, kad vandalai ir venedai-venetai-vendai-ventai yra vienas ir tas pats? Turiu omenyje tikrų faktų ir įrodymų, o ne pseudomokslininkų išvedžiojimų? Nors kam tie faktai ir įrodymai, noriu tikėti, jog gotai, tai gudai, gudai, tai lietuviai ir tikiu. :) Noriu tikėti, kad mes kilę iš sarmatų, tai ir tikiu. Noriu tikėti, kad iš romėnų - tikiu... Kaip sakoma - jūsų reikalas. ;)

QT

"Naujoji kairė" čia netas pats judėjimas kurį komentavo Yuri Bezmenov "Naujoji kairė" yra profilių tinklas. kažkuo labai panaši į olandų partiją (Party for Neighborly Love, Freedom and Diversity)

Thompson

jokiam smurtui pries joki kitatauti ar kitarasi neprytariu,girdejiau kad rusijoje zudomi kitatauciai tai blogai bet tai dar nereiskia jog visi nacionalistai tokie

Vendas

Visa bėda , kad girdėjai, iš agentūros "odna baba skazala" (OBC). Ir visa gandų skleidimo mašina veikia. Žurnaliūgos išplatina. Vienas atvejis milijonus kartų padaugintas. Per dieną automobiliai nužudo tūkstančius baltosios rasės atstovų Rusijoje. O negrų Rusijoje niekada neliečia. Tai automobilis - didžiausias antirasistas - nekenčia baltųjų?

provokatorius

Ar patriotai visada bus tokie taikūs ir tolerantiški kaip avelės? Ar išdrįs kada nors duoti deramą atsaką Lietuvos priešams. Kodėl tokie parazitai kaip Paleckis, Tomaševkis vaikšto gyvi, sveiki ir laimingi bei dergia Lietuvą netrukdomi? Artėja Gegužės 1-oji, Gegužės 9-oji, Liepos 13-oji. Vėl antilietuviški elementai tyčiosis iš Lietuvos. O ir Garliavos įvykiuose patriotai galėtų pareikšti savo nuomonę.

å

"...kad visokie antifasistai neturetu ka kalbet..."-esate labai NAIVUS.kiek nuolaidu bedarytum jie visvien reks savo.zinoma uz taikia kova,bet ne nuolaidziavima.nes dasigyvensim iki to(kaip v.europoj),kad rasistu vadins vien del to kad negrui nenusisypsojei.

å

dar pastabele...nevartokim terminu ,kuriuos jie patys issigalvojo save vadinti.turiu minty "antifasistai"(iseitu kad mes fasistai).tiesiog ta bruda reiktu vadinti ANTILIETUVIAI

Thompson

Tikra teisybe nei pats nebuciau geriau pasakes, visu pirma juk fashistas ir patriotas nieko bendro neturi net ir nacizmo su fashizmu negalima tapatint

Budrys

"tiesiog ta bruda reiktu vadinti ANTILIETUVIAI" Visiškai pritariu, jau šitie, tai tikrai antilietuviai ir labai stengiasi kiekviena proga tą įrodyti. Kaip ir jų klonas anarchija.lt - tas pats š... tik kitam unitaze.

Ipdy iš StopACTA Lietuva

Gal ir ne visai į temą, bet teisingai paminėta ACTA ir JAV represiniai įstatymai susiję su cenzūra, šoko doktrina jau nuo seno praktikuojama norint priimti represinius įstatymus ir politinius sprendimus(pvz. karas) tam, kad "apsaugoti", o iš tikrųjų tam, kad sekti ir kontroliuoti žmones, bei daryti įtaka pelno vardan. Beje paradoksas, užsienio labiau kairieji ir anarchistiniai judėjimai sako - FUCK MAINSTREAM MEDIA!, o Lietuvoje tokie judėjimai kooperuojasi su mainstream media(pvz. kom tiesa), o patys didžiausi velniai kurie ir judina virvutes bei finansuoja parsidavėlius yra nežinomi ir įtakingi, taigi nelabai ir yra būdų su jais susidoroti.

Komentuoti