Mūsų visuomenė, strimgalviais tempiama į Vakarų Europos valstybių pavyzdžiu kuriamą vertybinę sistemą ekonominės gerovės vardan, leidžia sau nepastebėti daugybės neigiamų liberalios visuomenės „gamybos“ bruožų ir trūkumų. Mes niekada neišgirsime jokių neigiamų pasisakymų apie tai, ką Vakarų visuomenei atnešė nekontroliuojama imigracija, „moderni“ šeimos politika ir kitos sferos, greitai galinčios tapti ir Lietuvos realybe.

Modernusis mūsų laukiantis pasaulis piešiamas nuostabiausiomis spalvomis – atsikratykime savo pasenusios pasaulėžiūros, nusimeskime „homofobijos“, „ksenofobijos“ bei „netolerancijos“ šleifą ir pateksime į tobulą bei harmoningą erdvę, kurioje beliks skinti įvairiaspalves gėles ir kaišioti vieni kitiems už ausų...

Tačiau pasaulis, viliojantis ir kviečiantis savo žaižaruojančiomis spalvomis, turi ir kitą pusę. Jos jūs nepamatysite per žinias, neperskaitysite spaudoje, jos „nėra“ – nes ji nutylima. Neigiami dalykai, susiję su migracija, homoseksualizmu ir kitomis moderniosiomis „vertybėmis“ yra tabu, ne vienas viešai neigiamai pasisakęs asmuo sumaišomas su purvu, jam klijuojamos įvairios etiketės, jis prarado vietą visuomenėje, darbą ir t.t. Yra asmenų, praradusių net gyvybę (Olandijoje islamistas nužudė menininką Teo van Gogą (van Gogh), kritikavusį šios šalies islamizaciją).

Šiandien, Lietuvą krečiant pedofilijos skandalui, leiskite jums pristatyti vieną iš liberaliosios demokratijos perlų – Nyderlanduose veikiančią pedofilų interesus atstovaujančią partiją. Šalis, kuri jau, atrodo, įteisino ir leido viską, ko reikalavo „sekso revoliucijos“ pranašai – tapo pirmąja valstybe, kurioje du tos pačios lyties asmenys imti vadinti šeima, įteisinta prostitucija, liberalizuotas narkotikų vartojimas, plačiai atvertos sienos atvykėliams – žengė į naują etapą. Iš lėto ėmėsi reabilituoti pedofiliją.

XIX ir XX amžiuje, moterims ėmus reikalauti lygių teisių, pasigirsdavo kritikų pareiškimų – šiandien leiskime balsuoti moterims, rytoj to pareikalaus arkliai. Žinoma, neaptarinėsime moterų teisių judėjimo padėties ir reikalingumo, panaudosime tik šią seną schemą - „dabar jie, o kas toliau?“

Kiekvienas judėjimas privalo turėti savo viziją. Tai galutinis tikslas, kurį jis užsibrėžia pasiekti. Liberalios visuomenės architektų problema ta, kad jie to tikslo neturi. O jei ir turi, tai jis - saviapgaulė. Nežabotas noras viską padaryti norma veda prie galo nematančio visuomenės prievartavimo, kuris niekada nesibaigs. Visada atsiras naujų grupių, prie kurių bus galima pratinti visuomenę. Puikus to pavyzdys yra Nyderlandai, kurie, norma padarę viską, kas mums natūraliai nepriimtina, griebėsi naujų vandenynų – pedofilijos įteisinimo.

Sakysite – tai tik pavienis atvejis. Taip, kol kas tai pavienis atvejis, tačiau kažkada ir Vakarų Europoje galiojo įstatymai, žiauriai persekiojantys homoseksualistus. Į pirmuosius jų judėjimus, tikiu, taip pat rimtai nežiūrėta, o šiandien, po ilgų homoseksualistų kovos metų, tai jau – priverstinai ar ne – laikoma normaliu dalyku. Vakarietiškos kultūros doktrina natūraliai gina kiekvieną „besiveržiančių“ į visuomenę grupių ir pedofilai čia tik dar viena mažuma, pradėjusi kelią į legalizaciją. Kviečiu susipažinti su pirmuoju jų žingsniu – Nyderlanduose veikiančia Broliškos meilės, laisvės ir įvairovės partija.

2006 metų gegužės 31 dieną Nyderlanduose įregistruota nauja politinė organizacija, pasivadinusi Broliškos meilės, laisvės ir įvairovės partija (oland. Partij voor Naastenliefde, Vrijheid en Diversiteit) – PNVD. Partijos steigėjai (nuotrauka): Martinas Uitenborgardas (Uittenbogaard) – partijos pirmininkas, Adas van den Bergas (van den Berg) - iždininkas ir Norbertas de Jongas (de Jonge) - šios partijos sekretorius. Tai trys garsiausi partijos vadai, likę nariai slepia savo asmenybes.
PNVD moto – lotyniška sentencija „sapere aude“, reiškianti „išdrįsk žinoti“. Dar viena politinė nykštukė nebūtų patraukusi žiniasklaidos dėmesio, jeigu partija nebūtų išsikėlusi tokių tikslų kaip pornografijos su mažamečiais legalizavimas, seksualinių santykių su asmenimis nuo 12 metų nebaudžiamumas, visiškas ekshibicionizmo, lytinių santykių su gyvūnais įteisinimas ir daugybė kitų siekių, kurie šokiravo net vienos liberaliausių pasaulio šalių visuomenę. Žiniasklaida šiai partijai užklijavo pelnytą pravardę - „pedopartija“.

2006-ais metais, kai įsteigta PNVD, manyta, kad partija sukurta sukompromituoti tam tikrus asmenis, ką nors nuslėpti ir t.t. Manyta net tai, jog galbūt ši partija – tik žiaurus sarkastiškas pokštas. Niekas nemanė, jog gali atsirasti politinė jėga, kuri stengsis įgyti kuo didesnę galią, savo programoje žadėdama tokius dalykus. Deja, praėjus trejiems metams, galime konstatuoti, jog partija įsteigta su rimtais ketinimais, nuosekliai vysto savo veiklą, ieško rėmėjų ir pagalbos.

Organizacija atlaiko nemažą visuomenės ir žiniasklaidos spaudimą, visgi stengiasi nepraleisti progos pasireikšti, dalyvauja net TV laidose. Partijos svetainėje nuolat skelbiama nauja informacija. Panaršius angliškoje svetainės versijoje, galima susidaryti vaizdą – partija nors ir nykštukinė, tačiau tvirtai stovi už savo „idėjas“. Žinant, jog kiekvienoje visuomenėje esti iškrypėlių sluoksnis, dažnai gana įtakingas ir turtingas, galime neabejoti, jog PNVD gauna nemenką finansavimą ir turi palaikymą iš tam tikros grupės individų. Didžiausias partijos rėmėjas – liberali Nyderlandų santvarka, pasiruošusi išskėstomis rankomis priimti kiekvieną, net ir šlykščiausius interesus ginančią grupę, kaip gerbtiną visuomenės dalį.

Tiesa, iškart po partijos įsteigimo jai teko atlaikyti pirmą išbandymą – vaikų teisių apsaugos aktyvistų organizacija „Soelaas“, pareikalavo uždrausti šią pedofilų partiją. Deja, teismas buvo „laisvės“ pusėje. Nustatyta, kad partijos programa nepažeidžia jokių įstatymų, ir ji turi visišką teisę egzistuoti kaip ir bet kuri kita legali partija. Martinas Uitenborgardas pasibaigus teismo procesui pasakė: „Mes žinojome, kad mes laimėsime. Mūsų partija nedaro nieko neteisėto, tai kodėl mes turėtumėm būti uždrausti?" Teismas pasiūlė rinkėjams užimti teisėjo vietą ir parodyti, ar šiai organizacijai vieta visuomenėje. Vykdant visuomeninę apklausą 82% apklaustųjų teigė, jog reikėtų uždrausti šią pedofilų partiją.

Oficialioje PNVD svetainėje veikia diskusijų forumas, kuriame iškrypėliai iš viso pasaulio diskutuoja įvairiomis temomis, nuo partijos reikalų iki seksualinių santykių su mažamečiais. Diskusijose atvirai dalyvauja judėjimo vadai, registravę partiją. Tokios diskusijos, puikiai parodo, kad yra žmonių, kuriems aktualūs su pedofilija susiję įstatymai, informacija ir veikla. Ši šešėlinė iškrypėlių grupė tarpsta internete – uždarame pasaulyje, kuriame nėra ribų informacijai ir kontaktams, todėl PNVD stengiasi išnaudoti šią erdvę, ir tai sulaukia reikiamo atsako. Kviečiame apsilankyti diskusijose ir patiems sužinoti, ką kalba partijos rėmėjai, pasivadinę „little girls rules“ ir panašiais slapyvardžiais...

2007 vykusiuose Nyderlandų parlamento rinkimuose PNVD nedalyvavo, nes nepateikė 570 oficialių rėmėjų rekomendacijų – to reikalauja šalies įstatymas. Teigiama, kad viešai deklaruoti paramą šiai pedofilų partijai žmonės nėra linkę, neva bijodami pasmerkimo ar net dešiniųjų radikalų užpuolimų, kurių, neva, jau pasitaikė partijos nariams.

Nepavykus dalyvauti rinkimuose, po metų buvo parašyta nauja partijos programa. Ilga partijos vizija, išdėstyta programoje, nepalieka jokių klausimų, kam skirta ši partija. Tai – neaiškus idėjų kratinys, kurias tikimasi įgyvendinti. Visa tai primena sąrašą didžiausių pedofilų rūpesčių ir planus juos sutvarkyti bei panaikinti.

Partija pačiame pirmame savo programos punkte įrašė, jog sieks, kad būtų uždrausta įrašinėti žmogaus duomenis ir informaciją naudojantis internetu ir telefonu. Žinoma, kad daugiausia iškrypėlių šiandien sugaunama susekant juos internete, kaupiant informaciją apie juos bei renkant įrodymus. Partija sieks pašalinti šią kliūtį...

Įdomi nuostata dėl kalinių privatumo. Partija reikalauja, jog kiekvienas asmuo, kalintis kalėjime, gautų po nuosavą kamerą ir nebūtų prieinamas kitiems kaliniams. Žinios, pasiekiančios mus apie uždarą kalėjimų kultūros pasaulį, mums atskleidžia, kad asmenys, į įkalinimo įstaigas patekę už pedofiliją, tampa pačio žemiausio sluoksnio atstovais. Ilgi patyčių, smurto ir žeminimo metai laukia kiekvieno pedofilo, patekusio į kalėjimą. Ši partija pasižada pakeisti tokią situaciją, gelbėdama saviškius ir skirdama jiems uždaras ir saugias kameras.

Siūloma visiškai įteisinti seksualinius santykius su gyvūnais, bet kokio turinio (taip pat ir, žinoma, pedofiliška) pornografija bus legalizuota, o seksualiniai santykiai su vaikais bus leidžiami šiems sulaukus 12 metų amžiaus. Siūloma leisti laisvai veikti visoms partijos, kurios nepropaguoja smurto – akivaizdus siekis į dienos šviesą ištempti pedofilų tinklus, tačiau prisibijoma ir radikalių organizacijų, kurios galėtų kelti grėsmę laisvai gatvėmis vaikštantiems pedofilams. Paniškai bijoma kai kuriose šalyse naudojamos cheminės kastracijos kaip kovos su pedofilija ginklo – tai siūloma griežtai uždrausti.

Ir tai tik dalis pedofiliškų pažadų, išdėstytų PNDV programoje. Siūloma leisti asmenims nuo 12 metų vartoti lengvus, o nuo 16 – ir stiprius narkotikus, jeigu jie to pageidauja. Viešas seksas turėtų būti nebaudžiamas, o asmenys nuo 16 metų galėtų užsiiminėti prostitucija. Siūloma panaikinti teisinę santuokos dalį, tai taptų asmeniniu ir neįpareigojančiu reikalu.

Didelė dalis likusios programos – įvairiausių idėjų kratinys. Nuo siūlymų Nyderlandams palikti Europos Sąjungą ir NATO, išvesti karius iš Afganistano iki reikalavimų valstybiniame aparate naudoti tik nemokamą „Linux“ operacinę sistemą, reikalavimo panaikinti užrašą „Dievas su mumis“ nuo dviejų eurų monetos bei nemokamų kelionių traukiniais... Aplankykite partijos svetainę ir panagrinėkite programą patys – čia tik maža dalis punktų.

Ši partija, nors yra nykštukinė ir neturinti jokios galios, visgi atskleidžia nematomą liberaliosios demokratijos pusę. Asmenys, žadantys sugriauti jau ir taip stipriai apgriautą tradicinį pasaulį, laisvai gali gyvuoti terpėje, vadinamoje Vakarietiškąja kultūra. Begalinė laisvių paieška privedė prie to, kad iškrypėliai pedofilai nustojo slėptis ir pradėjo žygį už savo pripažinimą. Kaip ir bet kuri kita mažumų grupė, pradėjusi savo „išsivadavimo“ kampanijas „sekso revoliucijos“ metu, taip ir ši pedofilų organizacija žengė pirmą žingsnį, kuris būna pats svarbiausias. Lieka laukti ir sekti informaciją, nes ateitis aiški, ankščiau ar vėliau sulauksime ir pedofilų paradų... Belieka tikėtis, jog toje šalyje atsiras tokių vyrų, kokie visai neseniai griausmingai įsuko pedofilijos skandalą mūsų šalyje.

Edmundas Girskis, LTJS